Žurnalo „Kultūros barai" š. m. rugsėjo numeryje (Nr.9) publikuotas menotyrininko Vido Poškaus straipsnis apie Aleksandro Vozbino parodą Videniškių vienuolyno muziejuje.
Straipsnyje rašoma: „Žvelgiant į A. Vozbino kūrinius, rodomus barokinės architektūros paminkle, užplūsta mintys apie nenutrūkstamą baroko tradiciją. Iki šiol ji gyva mūsų galvos ir širdyse. Juo labiau, kad tradicija, gal ne tik barokinė, bet ir renesansinė, Vozbinui buvo ypač svarbi. Menininkas domėjosi istorija...
Vozbiną galima drąsiai tituluoti baroko tapytoju. Gal „akademiškiau" skambėtų neo ar postbaroko etiketės? Šios stiliaus ir mąstysenos elementų tiek daug, kad jie susipina į vientisą neišardomą reginį.
Vozbino tapybos ikonografijoje šmėžuoja ir Madona, ir Nukryžiuotasis. Ypač populiarūs - Jurgis ir Kazimieras. Mėgo vaizduoti Adomą ir Ievą. O kur dar vozbiniški angelai - lelijas laikantys, sparneliais plazdenantys. Aleksandro išskirtinumas tas, kad šiuos personažus jis tapė panašius į kitus savo modelius, guvius ir gyvybingus, jautrius ir juslingus. Visus vaizduodavo šiek tiek anekdotiškai, ironiškai. Vozbiniškai tarsi su sklidina aromatingo vyno taure...
„